Miracle-working image of the Mother of God and the-tradition of "Greek" painting in the parish church of Trakai

XVII a. pirmoje pusėje Trakų bažnyčioje įgyvendintos Tridento susirinkime (1545-1563) paskelbtos bažnyčių interjero transformacijos nuostatos. Prie vakarinės sienos pristatytas priebažnytis, prie rytinės apsidės sienos įrengtas altorius. Transformacijų svarbiausias dėmuo - stebuklingasis Dievo Motinos atvaizdas. Pradžioje Marija vaizduota visafigūrė, fonas raižytas smulkiu augaliniu ornamentu; XVII a. paveikslas pertapytas: Marija apsigobusi maforijumi, paveikslo apatinė dalis nupjauta, nes Dievo Motinos ikonos buvo suvokiamos kaip pusiaufigūriai atvaizdai. Paveikslas įgavo pseudoikoninę išvaizdą, o XV a. bizantinė tapyba bažnyčios navose uždažyta baltais dažais. Tačiau dar kurį laiką XVI a. freskos puošė potridentinę apsidę drauge su ikonine Dievo Motina. Laikui bėgant paveikslas perdirbtas pagal „graikiškos“ tapybos tradicijas. Manytina, kad paveikslas perdarytas siekiant perteikti keletą aliuzijų; graikišku kryželiu dekoruotas maforijus ant Mergelės galvos, žvaigždė ant peties rodo, kad sekta Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bažnyčios Romoje ikona ir visuotinės Romos bažnyčios idėja. Pseudoikoninė kompozicija netiesiogiai atskleidė ryšį su išbalinta bizantiška tapyba Trakų bažnyčioje. Trižiedė rožė Marijos rankoje – tai nuoroda į šio paveikslo motyvą, buvusį iki jo pertapymo, ornamentuotas auksintas fonas pritaikytas tuomečiam skoniui. Vis dėlto, paveikslas atstovavo senai „graikiškos“ tapybos tradicijai. Naujųjų laikų katalikų dvasininkai pažyminį „graikiškas“ vartojo kaip senumo sinonimą, o ne menamo stiliaus ypatybes. Taigi, „naujoviškai“ pasendintas paveikslas įvietino visuotinį pamaldumą Švč. Marijai per jos paveikslą Trakų bažnyčioje. Amžiaus bėgyje šios pastangos atnešė pageidaujamą rezultatą: Trakų Dievo Motinos paveikslas buvo vainikuotas 1718 m.In the first half of the seventeenth century, the provisions concerning the arrangement of churches formulated at the Council of Trent (1545-1563) were implemented in the Parish church of Trakai. The porch was added at the western wall and the apse was changed to accommodate the new high altar attached to its eastern wall. Most importantly, it was the miraculous painting of the Mother of God that stood at the centre of these transformations. In the beginning this image featured the full size Madonna against the gilded and finely ornamented background; however, in the seventeenth century it was repainted: the figure of the Virgin was cloaked in a maphorion and the bottom part of the panel was cut off to represent the half length Mother of God. As the image acquired a pseudo-iconic outlook, the fifteenth-century Byzantine murals in the church naves were whitewashed. However, – the sixteenth-century murals, which decorated the posttridentine apse, accompanied the icon-like altarpiece of the Mother of God for some time. As time passed, the reshaped image of the Mother of God came to embody the tradition of "Greek" painting. It is suggested that the panel was transformed to convey multiple allusions: the maphorion was decorated with the Greek cross on the Virgins forehead and a star on her shoulder referring to the Roman icon of the Santa Maria Maggiore and hence the universal Christendom with its centre in Rome. The pseudo-iconic composition alluded to the whitewashed Byzantine wall paintings in the Trakai church. The three-bloom rose in Marys hand provided an iconographic link to the painting before the changes, while the ornamented gild background reflected contemporaneous taste. Of all these, the "Greek" outlook was the basic characteristic of the painting. The inquiry into the early modern usage of the attribute "Greek" as related to artworks revealed that among the Catholic clergy it meant "old", rather than implied characteristics of style. Hence, the repainting was undertaken to make the image look ancient and anchor the universal Catholic cult of images locally, in Trakai parish church. Within a century, these efforts brought the desired result: the image of the Mother of God received papal wreaths of acknowledgment of its antiquity in 1718